Vienas iš reabilitacinės bendruomenės tikslų yra išmokyti priklausomus žmones prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Šiuo tikslu sveikimo procesas suskirstytas į tam tikras fazes, kurios numato vis didėjančią sveikstančiam asmeniui tenkančią atsakomybę už savo elgseną.

Pirmoji fazė (2 – 3 mėn) – adaptacijos bendruomenėje (nekontaktinė), kurios metu klientas turi atsisakyti kontaktų su artimaisiais ir draugais, nesinaudoti telefonu, neišeiti už bendruomenės ribų (išskyrus ypatingą ligos atvejį, prižiūrint vyresnių fazių klientams arba darbuotojams). Šios fazės metu, vos tik pradėjęs reabilitaciją asmuo, nepajėgus kontroliuoti savo impulsų ir potraukio narkotikams, todėl ir negali būti atsakingas už daugelį savo veiksmų. Visi šie apribojimai skirti tam, kad būtų galima klientą apsaugoti nuo pavojingų kontaktų, kurie gali išprovokuoti jo norą vėl vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Kai žmogus pradeda suprasti bendruomenės veiklos principus ir prisitaiko prie jų, kai išmoksta naudotis bendruomenės siūlomais pagalbos ir savipagalbos metodais ir kai atlieka savo „narkomaninės“ praeities analizę, bendruomenės susirinkimas svarsto jo prašymą suteikti jam daugiau atsakomybės, t.y. pervesti į antrąją reabilitacijos fazę.

Antroji fazė (4 mėn.) – ribotų kontaktų, kurios metu leidžiama trumpam palikti bendruomenę bei bendrauti su artimaisiais, tačiau prižiūrint vyresnių fazių bendruomenės nariams arba darbuotojams ir iš anksto tai aptarus su bendruomene. Šiuo metu bendruomenės gyventojas privalo imtis daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų – tai bendruomenės šeimininko pareigos, taip pat tam tikros konkrečios pareigos, kurios įpareigoja jį atsakyti už kurią nors ūkio dalį. Todėl bendruomenėje sudaromos kuo didesnės galimybės darbinei veiklai. Šios fazės metu žmogus atlieka pagrindinį savianalizės darbą – savo gyvenimo analizę, kurioje raštu išnagrinėja visus veiksnius, kurie padarė jį pažeidžiamą psichoaktyvioms medžiagoms.

Trečioji fazė (4 mėn.) – atsakomybės, kurios metu leidžiama savarankiškai išvykti iš bendruomenės prieš tai ją informavus. Gavus bendruomenės sutikimą, kas antrą savaitgalį galima išvykti namo. Šioje fazėje žmogus įvaldęs pagrindinius savipagalbos būdus, moka išvengti atkryčio ir todėl gali būti atsakingas už save. Jis gali prižiūrėti ir mokyti kitus bendruomenės narius, lydėti juos už bendruomenės ribų, taip pat užimti bendruomenės seniūno pareigas ir būti atsakingas už visą bendruomenę.

Ketvirtoji fazė – kontaktinė (socializacijos ir integracijos į visuomenę). Tai galutinis etapas, kurio metu priklausomas asmuo turi įgyti darbo įgūdžių, padedančių rasti savo vietą visuomenėje, prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą.